Prisitaikyk ir klestėk

PRISITAIKYK IR KLESTĖK

Mokyklos laikais viena mano mėgstamiausių lankytų disciplinų, buvo biologija. Nors gimnazijos laikai palaidoti gilioje užmarštyje, šio mokslo principus neretai taikau šiandieniniame darbe. Viena mane iki šiol žavinti ir nuolat pamokanti idėja, buvo suformuluota Č. Darvino. Išgyvena tik geriausiai prisitaikiusieji. Išlieka ne stipriausieji – dinozaurai išnyko dar priešistoriniais laikais, ne didžiausieji – Lehman Brothers bankrutavo prieš penkmetį, ne vikriausieji, greičiausieji ar kitokie – iausieji, o tie, kurie geriausiai prisitaiko prie nuolat kintančių aplinkos sąlygų, kaip, tarkim, maži bei smulkūs tarakoniukai.

Kaita yra vienas pasaulio pagrindų. Dieną pakeičia naktis, žiema pavirsta vasara, yin patampa yang. Viskas kinta, visa, Šakjamunio žodžiais tariant, yra laikina. (Išskyrus, galbūt, patį laikinumą.) Norint ne tik išlikti, bet ir klestėti, prie nuolatinės kaitos reikia kuo geriau prisiderinti.

Nukreipkime kalbą  pagrindinės temos link. Komforto zona yra ta būsena, tas procesas, kurį atlikdami jaučiamės maloniai. Tai gali būti saldus pūtimas į ūsą popiet, krepšinio rungtynių stebėjimas bare su draugais ar komandos formavimo seminaro vedimas. Visa, ką darydami jaučiamės teigiamai. Diskomforto zona, yra ta būsena, tos veiklos, kai darome tai, kas nėra itin malonu. Kaip antai, nešvarių indų plovimas, rytinės mankštos darymas, namų darbų ruoša . Kiekvienam individualiai.

Būti komforto zonoje yra gerai. Šioje oazėje vyrauja taika, darna bei ramybė. Kas gi to nenorėtų? Galų gale, ne vienas tiki bei stengiasi pasiekti amžinų palaimos būsenų – rojaus ar nirvanos. Labai gaila, bet šioje žemėje, ši maloni, skaisti ir simpatiška dama, it sirena traukia prie jos pasilikti o tai, laikui bėgant, veda į pražūtį.

Problema yra ta, kad pernelyg ilgai užsibūdami komforto zonoje nesikeičiame, o aplinka – nenustoja kitus. Tai mums, švelniai tariant, ne į naudą. Įsivaizduokime, kad turime prieš daugiau nei dešimtmetį pirktą kompiuterį, kurio techniniai parametrai žymiai menkesni, nei šiuolaikinių. Virš dekados sėkmingai juo naudojamės nekeisdami, kadangi tam nėra pagrindo. Nauji kompiuteriai yra brangūs, juose įdiegtos kitos operacinės sistemos, kuriomis naudotis nemokame. Tačiau techninė aplinka kinta, naujos programos suteikia daugiau galimybių, tačiau ima reikalauti daugiau resursų. Galų gale ateina metas, kai senuoju kompiuteriu nebegalime naudotis – nėra galimybės efektyviai dirbti, naršyti internete ar skaityti Renginių virtuozų naujienlaiškių. Tie patys dėsniai egzistuoja visose gyvenimo plotmėse. Įmonei gerai, puikiai ar idealiai gaminti tą patį produktą neužtenka, jei ji neprisitaiko prie rinkos pokyčių – nustoja egzistuoti. Juk net ir pačios aukščiausios klasės karietų gamintojai kelius turėjo užleisti automobilių kūrėjams.

Liekant komforto zonoje per ilgai, jos ribos siaurėja, kol ji pati visiškai išnyksta. Kuo dažniau ir ilgiau išbūname peržengę malonumo būsenos ribas, tuo labiau jos išsiplečia ir tuo didesniame pokyčių rate galime jaustis patogiai. Nemalonus kasdienis prausimasis po šaltu dušu padidins mūsų kūno tolerancijos temperatūrai amplitudę, tad galėsime vilkėti trumparankoviais marškinėliais tiek kepinančią vasaros dieną, tiek žvarbų rudens vakarą. Paradoksas, tačiau kuo dažniau paliksime malonumo būseną, tuo patogiau ir geriau jausimės ateityje.

Pasaulyje egzistuoja nuolatinis judėjimas, vyksta nuolatinė kaita. Kinta žmonės, gamta, miestai, valstybės. Siekdami tiek išgyventi, tiek klestėti turime mokėti prisitaikyti prie aplinkos. Kadangi esant komforto zonoje pokyčių nevyksta, ją reikia palikti. Tik išeidami už jos ribų, nepaliaudami tobulėdami, gebėsime klestėti. Bet kurioje gyvenimo sferoje: darbe,  šeimyniniame gyvenime, santykiuose su draugais. O nurimti galėsime tik ištrūkę iš pragaištingo gyvenimų ir mirčių rato.

Komandos architektas
Saulius Bagdonas

Sužinoti daugiau apie komandos formavimo paslaugas>>
<<Grįžti į patarimų skiltį.

Redaktorius Povilas Kaušinis